Category Archives: Politika

Langų dekoras, sienų apželdinimas

Norint papuošti langą ar apželdinti sieną, puikiai tiks skydalapė pelargonija. Jas galima derinti su kitų rūšių augalais. Skydalapė pelargonija – pelargonijos rūšis, turinti svyrančius ūglius. Joms nereikia daug priežiūros ir itin palankių sąlygų žiemą. Namuose šios gėlės gali augti kelerius metus, o vėliau dauginamos viršūniniais auginiais. Pelargonijos kilę iš Pietų Afrikos. Selekcininkų dėka šiuo metu galima įsigyti daug skirtingų skydalapių pelargonijų veislių, kurios skiriasi atspalviais, forma ir dydžiu. Jų žiedai būna balti, rausvi, šviesiai violetiniai ir įvairių rausvų ar raudonų atspalvių. Šios gėlės ilgai žydi: nuo pavasario pabaigos iki rudens, todėl jas labai mėgsta gėlių augintojai.

Dauguma skydalapės pelargonijos veislių turi svyrančius ūglius, kurie užauga ne ilgesni kaip 25 cm. Būna ir miniatiūrinių pelargonijų veislių. Jų ūgliai būna apie 20 cm.

Šias gėles galima auginti kartu su kitomis tokiu pačiu laiku žydinčiomis gėlėmis. Taip pat su augalais, turinčiais svyrančius ūglius, pavyzdžiui, su lobelijomis.

Jeigu žemė vazone yra per daug drėgna, o oro temperatūra per žema, šiuos augalus gali pažeisti juodoji kojelė. Tai yra grybelinė liga, pažeidžianti skydalapių pelargonijų šaknis ir stiebą. Kad neužpultų ši liga, skydalapę pelargoniją laistykite tik tada, kai vazone esanti žemė būna visiškai sausa. Sergančias gėles reikia išrauti ir sunaikinti, nes jų išgelbėti nėra galimybių.

Jeigu augalas keroja ir yra pasidengęs tankia lapija, bet prastai žydi, tai ženklas, kad per daug jį tręšiate. Kurį laiką nereikia tręšti. Vėl pradėti tręšti galima tada, kai augalas pradės gausiau žydėti. Pelargonijas neretai apninka tokie kenkėjai kaip baltasparniai bei amarai. Jeigu Jūsų pelargonija labai pažeista, naudokite insekticidą. Kitu atveju pakaks augalą apipurkšti pamuilėmis.

Norint apželdinti kiemą, dažniausiai kreipiamasi į apželdinimo specialistus. Apželdinimo specialisto konsultacijos kaina yra maždaug 100 Lt. Apželdinimo projektai kainuoja įvairiai. Apželdinimo projekto eskizas apytiksliai kainuoja 800 -1200 Lt.  Apželdinimo projektai nėra pigūs, nors kaina skirtingose įmonėse gali nemažai skirtis. Paieškojus galima rasti priimtiniausią variant. Apželdinant namo sieną, tokio projekto neprireiks, tačiau pasikonsultuoti su šios srities specialistais vis tiek verta.

Kur geriausia emigruoti?

Geriausia neemigruoti visai. O jei norite pateiksiu pagrindines šalis ir privalumus. Norvegija – geriausi pinigai, tačiau prastas klimatas, sunku pritapti. Be to šalis ne Europos Sąjungoje, todėl gali kilti gana daug teisinių problemų. Airija ir Didžioji Britanija – lengva pritapti, nes ten kalbama angliškai. Tačiau uždarbis mažiausias, o automobiliai važiuoja dešinia kelio puse. Ten kalbama angliškai, yra daug emigrantų, tad pritapsite prie aplinkinių tikrai nesudėtingai. Vokietija – geri pinigai, didelė tvarka. O svarbiausia, kad ji netoli. Ir iš Lietuvos Vokietiją automobiliu pasieksite per parą. Danija – pats geriausias pasirinkimas. Į ją galima nuvažiuoti, nereikia nei skristi nei keltis keltu, o pinigai ten dideli. O ir siuntos į Daniją mikroautobusais nedaug kainuoja ir greit atvyksta. Tad galėsite atsiųsti siuntų į namus ir gauti siuntų iš ten į Lietuvą. Jei nuspręsite emigruoti tai greičiausiai teks persivežti nemažai daiktų. Tam gali prireikti mikroautobuso ar priekabos. Kadangi mikroautobusą turime retas – siūlome Jums mikroautobusų nuomą.

Mikroautobuso nuoma – puiki išeitis jei reikia pervežti didesnį krovinį ar didesnį keleivių kiekį. Jei neturite teisių ne bėda – mikroautobusai nuomojami ir kartu su viaruotojais.

Bausmių sistema

Bausmių sistemos klausimas Jau dvidešimt pirmas amžius, o mes gyvename kaip pirmosios civilizacijos: turime įprastą bausmių sistemą, kurią karūnuoja įkalinimo įstaigos. Labai svarbus klausimas – ar tai tikrai yra logiška? Tokie skambūs pasakymai, jog žmogus paseno 20 metų, tačiau tai tas pats asmuo yra absoliučiai nelogiški. Mes nesame tie patys asmenys visą gyvenimą. Toli gražu. Mes nesamie kažkoks vienis, kuris būname vsiąą gyvenimą, mes kintame su kiekviena nauja patirtimi ir naujomis žiniomis, bei patirtimi, kurią užmiršome. Jei dabar galime pasakyti, jog kažkada apie kažką galvojome klaidingai ar kvailai, tai yra tiesioginis įrodymas, jog dabar esame visai kitokie žmonės. Nebesame tas pats asmuo. Tuomet ar logiška teisti asmenį už dalyką, kurį jis padarė prieš tai? Kurį jis padarė iš tikro nebūdamas dabartiniu savimi? Poros juk skiriasi ne dėl to, jog partneriai nepatiko vienas kitam nuo pat pažinties. Jie kažkiek pasikeitė ir naujas asmuo jau netinka vienas kitam.. Taigi, kodėl naujai mąstantį žmogų sodiname į kalėjmą? Tiesa, juk kalėjmai turi savo funkcijas. Logiškos yra dvi funkcijos. Tai izoliavimas ir reabilitavimas. Pirmuoju atveju asmuo yra toks pavojingas visuomenei, jog visuomenę reikia apsaugoti nuo jo. Tiesa, mirties bausmė tokiu atveju yra žymiai logiškesnė. Antrasis atvejis yra žymiai populiaresnis – žmogų atskiriant nuo visuomenės jis baudžiamas, taip tikint, jog jis bijos to pasikartojimo ir blogai nesielgs… Taip dresuojami šunys. Bet ar tai tikrai veiksminga? Vargu. Išmoksti, tik kad kitą kartą reiks greičiau bėgti. Negana to, daugybė laisvės atėmimo bausmių netelpa į šiuos paprastus rėmus ir skamba tiesiog apgailėtinai.