Bausmių sistema

Bausmių sistemos klausimas Jau dvidešimt pirmas amžius, o mes gyvename kaip pirmosios civilizacijos: turime įprastą bausmių sistemą, kurią karūnuoja įkalinimo įstaigos. Labai svarbus klausimas – ar tai tikrai yra logiška? Tokie skambūs pasakymai, jog žmogus paseno 20 metų, tačiau tai tas pats asmuo yra absoliučiai nelogiški. Mes nesame tie patys asmenys visą gyvenimą. Toli gražu. Mes nesamie kažkoks vienis, kuris būname vsiąą gyvenimą, mes kintame su kiekviena nauja patirtimi ir naujomis žiniomis, bei patirtimi, kurią užmiršome. Jei dabar galime pasakyti, jog kažkada apie kažką galvojome klaidingai ar kvailai, tai yra tiesioginis įrodymas, jog dabar esame visai kitokie žmonės. Nebesame tas pats asmuo. Tuomet ar logiška teisti asmenį už dalyką, kurį jis padarė prieš tai? Kurį jis padarė iš tikro nebūdamas dabartiniu savimi? Poros juk skiriasi ne dėl to, jog partneriai nepatiko vienas kitam nuo pat pažinties. Jie kažkiek pasikeitė ir naujas asmuo jau netinka vienas kitam.. Taigi, kodėl naujai mąstantį žmogų sodiname į kalėjmą? Tiesa, juk kalėjmai turi savo funkcijas. Logiškos yra dvi funkcijos. Tai izoliavimas ir reabilitavimas. Pirmuoju atveju asmuo yra toks pavojingas visuomenei, jog visuomenę reikia apsaugoti nuo jo. Tiesa, mirties bausmė tokiu atveju yra žymiai logiškesnė. Antrasis atvejis yra žymiai populiaresnis – žmogų atskiriant nuo visuomenės jis baudžiamas, taip tikint, jog jis bijos to pasikartojimo ir blogai nesielgs… Taip dresuojami šunys. Bet ar tai tikrai veiksminga? Vargu. Išmoksti, tik kad kitą kartą reiks greičiau bėgti. Negana to, daugybė laisvės atėmimo bausmių netelpa į šiuos paprastus rėmus ir skamba tiesiog apgailėtinai.